Senasis egyptieciu kalendorius

SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS.

METU LAIKAI.

Egiptieciai metus nustatynejo ne. pagal saules sukimasi, bet pagal laikotarpi reikiama derliui nuimti. Jie pie? e ?odi «metai «(«renpet ») kaip jauna daiga su pumpuru. Tas pats? enklas sutinkamas giminingu? od?iu hieroglifose: «renpi «- «esu jaunas, stiprus », «renput «- «metu vaisiai » .

Taciau Egipte derlius priklause nuo Nilo i? siliejimo. Kasmet bir? elio prad? ioje ?alije prasidedavo sausra.

Kai turedavo prasideti i? siliejimas, daugelyje? ventyklu dievi? kajam Nilui buvo aukojamos aukos. «Hapio knygas «mesdavo і Ra-Horahcio ?ventyklos e? era Ono mieste; tas e? eras vadinosi Kebehu — taip pat kaip ir Nilas prie savo slenksciu. Tikriausia, і ta pati e? era mesdavo ir deives statuleles. Po dveju menesiu, i? siliejimo piko metu, buvo atliekamos tos pacios apeigos. Ir nuolankus Nilas, u? dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur miestai ir kaimai pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo pana? us і pylimus, pama? u nuslugdavo. Praejus keturiems menesiams po i? siliejimo upe galutinai gri? davo і savo krantus. ?is keturiu menesiu laikotarpis buvo pirmas metu laikas ir vadinosi «achet «(«potvynis », «i?siliejimas »).

Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti laukus. O paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo і aruodus ir kitu darbu metas. Tokiu budu po i? siliejimo sezono prasidedavo sejimo «peret «(«?emes pasirodymas і? po vandens «arba «dygimas ») metas, o po jo — derliaus surinkimas, «?emu «(«sausra, sausuma »). Viso buvo trys metu laikai vietoj hebraju ir graiku keturiu.

Taciau kai Nilo vandenys pradedavo keltis buvo pastebiamas dar vienas gamtos rei? kinys, kuris padedavo kalendoriaus sudarytojams: prie? pat sauliai tekant rytuose akimirksniui pasirodydavo Sirijaus? vaig?de, egiptieti? kai Sopdet (helenistine «Sotis »). Egiptieciai nuo seno pastebejo? iu dvieju rei? kiniu sutapima. Jie mane, kad i? siliejimas yra Izidos a? aros. Ir Sirijaus? vaig?de (Sopdet) buvo tapatinama su deive, kuri tapo metu globeja. Diena, kai pasirodydavo Sirijus, buvo pripa? inta Naujuju metu diena.

?emdirbiai, med? iotojai, ?vejai, jureiviai, gydytojai, ?iniai, kuriu? ventes buvo? ymimos tam tikromis dienomis, tai yra visi tie, kuriu veikla priklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui naudojo «tobulus metus », kai menesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra pirmas buvo «achet », rei? kiantis Nilo i? siliejimo keturis menesius, po jo «peret «- sejimo metas, sutampantis su vesu sezonu, ir pagaliau » ?emu «- derliaus surinkimo ir kar? cio metas. Butent todel » ?emu «laiku faraona vadindavo vesumos? altiniu, o «peret «sezonu — ?iltu saules spinduliu.

Gydytojai ir veterinarai? ynojo, jog kai kurios ligos atsiranda tam tikru metu laiku: vienos — «?emu », kitos — «peret ». Jie net gi tiksliai skirdavo, kokius vaistus skirti pirmais «peret «menesiais, o kokius — trecia ar ketvirta to pacio sezono menesiu.

Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste і dvylika menesiu po trisde? imt dienu, kurie nuo senoves, o taip pat Ramziu epocha buvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone: pirmas, antras, trecias ir ketvirtas «achet », «peret «ir » ?emu «sezonu menesiai. Menesiu pavadinimai kilo і? atitinkamu menesiu? venciu ir pradejo buti vartojami tik Saiso epochoje. Prie paskutinio » ?emu «menesio pridedavo penkias dienas kad viso metuose butu 365 dienu. O ka gi dare egiptieciai kad Naujuju metu? vente neveluotu viena diena kas keturi metai? Jie pridedavo viena diena prie kas ketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip Setis I ir jo sunus, laimingo karaliavimo metu.

?VENTES IR I? EIGINES DIENOS.

Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne tik deives Sopdes? vente — ji buvo minima visos? alies mastu. ?ia diena Upuauato? ventykloje tarnai dovanodavo savo? eimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad atne? tas і ?ventykla dovanas? yniai aukodavo savo dievui.

Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir palinkejimais laimes. Egipte buvo labai daug? venciu visais metu laikais, bet itin daug budavo «achet «metu, kai? emes darbai nutrukdavo.

Did?ioji Opet? vente tesesi ilgiau negu menuo? io sezono viduryje.

?vente «tehi », kas rei? kia «pasigerimas «buvo minima antrojo menesio pirma diema, ir kiekvienas stengesi nepraleisti jos. Sejimo sezono pirmojo menesio pirma diena buvo laikoma? vente visame Egipte. Vietiniu dievu? ventese privalomai dalyvavo visi egiptieciai, kartu jie turejo neu? mirsti ir geruosius kaimynu dievus. Pasitepe aliejumi, apsivilke naujais rubais, ?mones susigu? edavo і ?ventykla, atne? davo aukas ir gaudavo teise i? gerineti, valgyti ir garsiai rekti. Kai kurios? ventes buvo? vesdamos net tada, kai artimiausioje? ventykloje nebuvo minimo dievo altoriaus. Tokiomis? venciu dienomis nereikejo pradeti naujo darbo, ir apskrytai buvo patartina vengti jokiu darbu.

Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma i? eigine.

VALANDOS.

Egiptieciai dalino metus і dvylika menesiu ir lygiai taip pat padalino diena ir nakti і dvylika valandu. Vargu ar jie dalino valanda і dar smulkesnius laiko tarpus. ?od?io «at », verciamo kaip «akimirka », reik? me neturejo jokios apribotos trukmes. Kiekviena valanda turejo savo pavadinima. Pirmoji dienos valanda vadinosi " ?erejancia ", ?e?toji — «pasikilimo valanda », dvyliktoji — «Ra susilieja su gyvybe ». Pirmoji nakties valanda buvo «Ra prie? u ?lugimo «valanda, dvyliktoji — valanda, «stebiancia Ra gro? i ». Susidaro ispudis, jog tokiu pavadinimu valandu ilgumas keitesi kasdien. Taciau tai netiesa. Dienos ir nakties valandos buvo lygios lygiadieniais. Visa kita laika egiptieciai? inojo, kad saule veluoja arba u? bega u? akiu.

Valandu pavadinimus, kuriuos mes nurodeme, vartojo tik mokslininkai ir? yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.

Nakti valandos buvo nustatomos pagal? vaig?des, naudojant liniuote su pradurta skyle ir du kampainius su? vyniniu svambalu. Valandu nustatymui reikejo dveju? moniu: stebetojo ir padejejo. Padejejas atsistodavo nugara prie? ais ?vaig?de, o stebetojas — prie? ji. Stebetojas naudojosi і? anksto sudaryta lentele, galiojancia tik penkiolika dienu, kur buvo nurodoma, kad tam tikra? inoma ?vaig?de pirma valanda turi buti tiesiai vir? padejejo galvos, kita valanda kita? vaig?de — vir? jo kaires akies arba po de? ine akimi.

Kai stebeti? vaig?des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos alkunes auk? cio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo apskaiciuojami taip, kad і? jos vanduo i? begtu lygiai per dvylika valandu.

Diena egiptieciai naudojosi saules laikrod? iais. Jie buvo dvieju ru? iu. ?itie laikrod? iai nelabai domino paprastus? mones. Tik i? skirtiniais atvejais jie prane? a mums kuria valanda atsitiko tas ar anas ivykis.

Pagal P. Raspe, «Jegipet Ramsesov «.